
Muziejus visiems: edukatoriai gilino žinias, kaip pritaikyti veiklas žmonėms su negalia
Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) kuruojama muziejinių kompetencijų ugdymo programa „Marta“ ir LNM rezidencijų erdvė „Kūrybatorija“ subūrė šalies muziejų edukatorius. LNM Jono Šliūpo muziejuje Palangoje įsikūrusioje „Kūrybatorijoje“ edukatoriai dalyvavo dirbtuvėse „Muziejų prieinamumas žmonėms su specialiaisiais poreikiais“.
Lietuvos muziejininkai tobulėja
Liepos 22–25 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) rezidencijų erdvėje „Kūrybatorija“, įsikūrusioje Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje, įvyko projekto „Marta“ keturių dienų kūrybinės rezidencijos edukatoriams „Muziejų prieinamumas žmonėms su specialiaisiais poreikiais“.
Rezidencijų programos tikslas – stiprinti edukatorių kompetencijas, kuriant įsimintinas patirtis žmonėms su specialiaisiais poreikiais ir gerinant muziejų prieinamumą. Intensyviose kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo edukatoriai iš Šiuolaikinio meno centro, Lietuvos nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Šiaulių „Aušrosׅ“ muziejaus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, Vilniaus miesto muziejaus, Vilniaus universiteto muziejaus, Kernavės archeologinės vietovės muziejaus ir LNM Jono Šliūpo muziejaus. Rezidentai dalyvavo mokymuose, kūrė naujas edukacijas ir jas išbandė su tiksline auditorija.
Užsienio ir vietos ekspertų patirtis
Mokymus ir kūrybines dirbtuves vedė prieinamumo ekspertė Anna Dąbrowa (Silezijos muziejus, Lenkija). Rezidentai įgijo žinių apie socialinį ir medicininį negalios modelį bei prieinamumą muziejuose. Dirbtuvėse rezidentai gilino supratimą, kaip įveikti išankstines nuostatas ir požiūrio į prieinamumą barjerus. A. Dąbrowa padėjo edukatoriams rasti praktinius ir lengvai įgyvendinamus įrankius muziejinių veiklų prieinamumo gerinimui.
Prie programos prisidėjo socialinis partneris – Palangos socialinių paslaugų centras. Centro socialinio darbo praktikė Gražina Deimintienė ir emocinės gerovės konsultantė Eglė Reinikytė pristatė edukatoriams bendravimo su negalią turinčiais asmenimis ypatumus. Centro ekspertės kartu su edukatoriais analizavo praktines situacijas, konsultavo ir dalijosi patarimais, kaip atliepti asmenų su negalia poreikius ir suprasti jų emocines patirtis muziejinėje aplinkoje.


Gyvas kontaktas su tiksline auditorija
Rezidencijų metu sukurtos edukacijos žmonėms su negalia, kurių metu pristatomas fotomenininko Rimaldo Vikšraičio parodos „Laimingi, nes vaikai“ kontekstas ir mezgamas asmeninis santykis su lankytoju per pasakojamą istoriją ir kūrybines užduotis. Edukacijos buvo testuojamos su Palangos miesto socialinių paslaugų centro globotiniais – žmonėmis su fizine ir protine negalia.
Refleksijose rezidentai dalijosi įspūdžiais, kad didžiausia kūrybinių rezidencijų vertė – galimybė mokytis ir dirbti komandoje, bendrakūros procesai kuriant edukacines veiklas, pažintys ir praktinės patirtys su tiksline auditorija.
Rezidentų mentorė Vida Narveišytė, atsakydama į klausimą, kuo šios rezidencijos išsiskyrė iš kitų, pastebėjo: „Šiemet ypač pradžiugino patyrę edukatoriai – dalyviai, kurie savo įžvalgomis, užsidegimu ir meile darbui dar kartą priminė, kokia svarbi edukatoriaus misija muziejuje. Smagu matyti, kad muziejuose dirbantys žmonės sąmoningai suvokia savo darbo reikšmę ir noriai dalijasi sukauptomis žiniomis bei patirtimi vieni su kitais. Nors edukatoriaus vieta muziejuje jau seniai nekvestionuojama, klausimas, ar ji įvertinama tiek, kiek turėtų būti, vis dar išlieka aktualus. Labai aiškiai pajutau, kaip šios „Kūrybatorijos“ dalyviai aktyviai sėmėsi žinių iš lektorių. Akivaizdu, kad grįžę į savo muziejus jie šias žinias panaudos savo darbe ir dalinsis jomis su bendruomenėmis“.

Atviri ir įtraukūs muziejai
LNM „Kūrybatorijos“ ir „Martos“ organizuojamos edukatorių rezidencijos suteikia naudą ne tik patiems edukatoriams, bet ir tiesioginei muziejų lankytojų patirčiai, kultūrinio gyvenimo pasiekiamumui. Stiprinant edukatorių žinias apie tai, kaip muziejų patiria žmonės su negalia, yra kuriama palankesnė aplinka įvairiems lankytojų poreikiams. Galimybė išbandyti edukacijas su tiksline auditorija ir gauti jos atgalinį ryšį yra nepakeičiamas įrankis, padedantis kurti kokybiškai pritaikytas veiklas.
Augantis skirtingų muziejų edukatorių bendradarbiavimas ir dalijimasis patirtimi prisideda prie visos muziejų sistemos tobulėjimo. Lankytojai Lietuvoje gali tikėtis vis labiau įtraukiančių, jautrių, profesionaliai parengtų muziejinių patirčių. Lankytojams su negalia tai suteikia galimybę aktyviau dalyvauti kultūriniame gyvenime, patirti muziejų turinį jiems prieinama forma.
2023–2025 metais Lietuvos nacionalinis muziejus įgyvendina centralizuotą nacionalinių ir valstybinių muziejų profesionalams skirtą muziejinių kompetencijų ugdymo programą „Marta“. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.


Fot. Loreta Lingytė